- pasenėlis
- pasẽnėlis, -ė smob. (1) Kzt, Dglš kas pasenęs, susenęs: Pasẽnėli tu, pasẽnėli, eitum geriau sau lygios paieškot! Sdb. Ilgai dar taip pasenėlis dvaro tarnas bambėjo LzP. Jam duotų kareivių kaip reikiant, ne tokių, kokie jo – ne pasenėlių sargų J.Jabl. Še, tu bestijos pasenėlis, niekam nebesi vertas, nė kiaulės iš daržo neišvarai! PP74.
Dictionary of the Lithuanian Language.